i-admin
Šią savaitę Lietuvos investuotojų „Reddit“ bendruomenėje netrūko aistrų. Nuo naujų, rinką drebinančių „Vanguard“ ETF fondų ir baimių dėl JAV technologijų burbulo, iki archajiškų Lietuvos įstatymų bei egzistencinių klausimų – ar verta kaupti milijonus, jei vis dar bijai nusipirkti saugų automobilį savo šeimai?
„VGLA & Chill“ – Ar atėjo galas „VWCE“ dominavimui?
Apie ką diskutuojama: Lietuvos pasyvaus investavimo etalonu ilgą laiką buvęs „VWCE & chill“ požiūris gavo rimtą, o gal net mirtiną iššūkį. „Vanguard“ Europoje paleido ilgai lauktą naują fondą – Vanguard FTSE Global All-Cap UCITS ETF (VGLA / VALL). Jis ne tik įtraukia smulkios kapitalizacijos (small-caps) įmones į bendrą krepšelį, bet ir siūlo rekordiškai mažą valdymo mokestį (TER) – vos 0,07 % lyginant su „VWCE“ 0,14 %.
Nuomonės ir nuotaika: Bendruomenėje vyrauja euforija – „Vanguard fanboy’jams čia Kalėdos“. Dauguma pripažįsta, kad tai objektyviai geresnis ir pigesnis produktas visiems ETF & chill entuziastams. Visgi, pragmatiškesni investuotojai perspėja neskubėti lėkti stačia galva: pulti parduoti turimus „VWCE“ vienetus vien tam, kad pereitumėte prie „VGLA“, yra klaida, nes teks susimokėti 15% valstybei nuo realizuoto pelno.
- Įžvalga ir globalus kontekstas: Pasaulinė turto valdytojų kova dėl mažmeninių investuotojų pinigų aštrėja. Mokesčių karas (fee war) tarp tokių milžinų kaip „Vanguard“, „BlackRock“ ir „Amundi“ yra geriausia, kas galėjo nutikti paprastam investuotojui.
- Bendruomenės hype yra visiškai pagrįstas faktais – ilguoju laikotarpiu, dėl sudėtinių palūkanų (compound effect), net ir 0,07 % skirtumas reiškia apčiuopiamą portfelio prieaugį. Vienintelis aspektas, į kurį profesionalai atkreiptų dėmesį – naujo fondo likvidumas pradžioje bus mažesnis, todėl verta atidžiau stebėti spread (pirkimo-pardavimo kainos skirtumus) biržose.
JAV technologijų burbulas: Ar verta paniškai bijoti „orinių“ kainų?
Apie ką diskutuojama: Vis garsiau diskutuojama, kad JAV akcijų vertė (ypač AI bumas) yra pervertinta. Pasauliniuose fonduose (kaip „VWCE“) JAV sudaro per 60 % svorio, o didžiausią grąžą tempia vos kelios megacap technologijų įmonės. Diskusijose minima, kad net paprasti inžinieriai „Nvidia“ įmonėje dėl akcijų opcionų tapo multimilijonieriais. Klausiama, ar verta laukti 30–50 % korekcijos ir ar ne metas atsigręžti į Europą bei besivystančias rinkas (EM).
Nuomonės ir nuotaika: Nepaisant realių baimių, dominuojantis požiūris išlieka stojiškas – perku toliau. „Jei JAV kosti, likęs pasaulis vemia“, – taikliai pastebi vienas vartotojas. Komentatoriai supranta istorinių CAPE rodiklių aukštumas, bet teigia, kad rinkos „timing’as“ atneš daugiau žalos nei pati korekcija. „Psichologijai atmesti laikau >12 mėn. išlaidų cash pagalvę. Kad ir kas atsitiktų, nemirsiu“.
- Įžvalga ir globalus kontekstas: Makroekonominė realybė bei FED (JAV Federalinio rezervų banko) sprendimai išlaikyti aukštesnes palūkanas išties verčia investuotojus vertinti kompanijų fundamentus kritiškiau. Milžiniški pinigų srautai, nukreipti į dirbtinį intelektą, kuria koncentracijos rizikas.
- Visgi, bendruomenės sprendimas nekeisti savo „viso pasaulio“ strategijos į regionines lažybas yra labai profesionalus. Bandymas dirbtinai „nusverti“ portfelį į Europą (kur įmonės pigesnės) reiškia perėjimą nuo pasyvaus prie aktyvaus investavimo, kas dažnai baigiasi kapituliacija raliuojant toms pačioms JAV akcijoms.
Archajiško įstatymo pabaiga: laisvė parduoti akcijas be antros pusės parašo
Apie ką diskutuojama: Lietuvos investuotojai su džiaugsmu sutiko žinią, jog į Seimą atkeliauja pataisa, kuria siūloma naikinti reikalavimą turėti sutuoktinio sutikimą parduodant vertybinius popierius (VP) vietinėse finansų įstaigose. Tai „šeimos turto apsaugos“ taisyklė, galiojusi 25 metus, kuri neatitinka modernaus investavimo realijų.
Nuomonės ir nuotaika: Pilna parama iniciatyvai ir kandus Lietuvos biurokratijos pašiepimas. Investuotojai ironizuoja, kad šalyje „gali kazino palikti šeimos santaupas, gali pirkti kriptovaliutas be sutikimo, bet parduoti ETF vienetą Lietuvos banke – privalai prašyti leidimo“. Daugelis atvirauja, kad būtent dėl šio absurdo emigravo į užsienio brokerius (pvz., „Interactive Brokers“), kuriems tokie lietuviški ribojimai neegzistuoja.
- Įžvalga ir globalus kontekstas: Tai geras pavyzdys, kaip perteklinis vietinis reguliavimas ilgą laiką diskriminavo Lietuvos finansų tarpininkus ir skatino kapitalo nutekėjimą į užsienio platformas.
- Valstybės lygmeniu (pradedant naujuoju Investicinės sąskaitos modeliu, baigiant tokių barjerų naikinimu) matome sistemingą bandymą padaryti investavimą prieinamesnį. Tai tiesiogiai padės pritraukti „indėlių ir čiužinių“ patriotus į akcijų bei obligacijų rinkas.
Investuotojų psichologija: ekstremalus FIRE taupymas vs. gyvenimo džiaugsmas
Apie ką diskutuojama: Tipinė, bet visada jautri asmeninių finansų dilema. Autorius teigia turintis bendras 4,5 tūkst. EUR/mėn. pajamas šeimoje, ~120 000 EUR investicijose, tačiau griūnant automobiliui bijo jam išleisti 15–20 tūkst. EUR. Vietoj to jis svarsto pirkti „kibirą“ už 5 tūkst. EUR. Žmogus prisipažįsta, kad tiesiog „prastai atrodo“ išleisti pinigus prarandant dalį savo net worth.
Nuomonės ir nuotaika: Komentarai buvo negailestingi, bet teisingi. „Gaila leist terapeutui :(“ – surinko daugiausia palaikymo. Bendruomenė vienbalsiai ragina „nenunešti pinigų į kapus“, neskurdinti savo šeimos (ypač su vaikais) saugumo sąskaita ir primena, kad gyvenimas yra vienas, o pinigai tėra įrankis.
- Įžvalga ir globalus kontekstas: Elgsenos finansai (Behavioral Finance) tokį elgesį aiškina kaip skausmo vengimo mechanizmą. Ilgainiui kaupiant ir sekant „Excel“ lentelę, investuotojams išsiskiria dopaminas matant augančius skaičius. Bet koks didesnis pirkinys smegenyse užsifiksuoja kaip finansinis nuostolis, nepaisant to, kad įgyjamas realus materialusis turtas.
- Ekonominiu požiūriu visiškas vartojimo apribojimas yra žalingas. Patyrę analitikai pataria susikurti „išlaidų biudžetus“ lygiai taip pat, kaip susikuriate „taupymo biudžetus“.
Straipsnis paruoštas apibendrinus pastarosios savaitės Lietuvos „Reddit“ diskusijas.
