i-admin
Rinkų nuotaikos dažniausiai geriausiai atsispindi ne tik centrinių bankų ataskaitose, bet ir realių žmonių diskusijose. Šią savaitę Lietuvos Reddit investuotojų bendruomenėse virė neįtikėtinos aistros: nuo masinių pinigų išėmimų iš II pakopos pensijų fondų iki rimtų dilemų dėl būsto paskolų palūkanų bei geopolitinių įtampų, koreguojančių viso pasaulio akcijų vertinimus.
Apžvelgsime karščiausias šios savaitės temas, kurias narstė Lietuvos smulkūs investuotojai.
1. Sistemos testas: Masinis pasitraukimas iš II pakopos pensijų fondų
Apie ką diskutuojama: Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad iš didžiausių Lietuvos pensijų fondų (pvz., Swedbank) per labai trumpą laikotarpį buvo išimta net iki 47% valdomo turto. Tai rekordinis gyventojų lėšų išėmimas, pasinaudojant naujais įstatymų pakeitimais.
Dominuojanti nuomonė: Itin skeptiška pačios pensijų sistemos atžvilgiu. Dauguma vartotojų džiaugiasi ištrūkę iš sistemos, nori valdyti pinigus patys ir bijo politinės rizikos, nors dalis atvirai abejoja, ar tautiečiai šiuos pinigus investuos, ar tiesiog „pravalgys“.
💡 Įžvalga ir globalus kontekstas:
Milžiniškas lėšų nutekėjimas atspindi gilų pasitikėjimo institucijomis trūkumą, o tai yra dažnas reiškinys besivystančiose Rytų Europos rinkose (panašų scenarijų matėme Estijoje). Analitiko akimis, šis hype’as iš dalies paremtas racionaliomis baimėmis dėl praeities reformų nenuoseklumo, tačiau sprendimas atsiimti lėšas sumokant mokesčius ilguoju laikotarpiu dažnam kainuos brangiai.
Makroekonomine prasme, mes turime precedento neturintį likvidumo šuolį. Į rinką krenta milijardai eurų. Kitaip nei JAV, kur papildomi pandeminiai čekiai išpūtė akcijų rinkas, Lietuvoje didelė šių pinigų dalis keliaus į vartojimą ir, tikėtina, palaikys vietinės infliacijos (ypač paslaugų sektoriuje) spaudimą. Tik labai maža dalis šių lėšų grįš atgal į pasaulinius akcijų fondus per išmanius investuotojus.
2. Būsto paskolų dilema: Fiksuoti pigiau nei rinktis kintamas (EURIBOR)?
Apie ką diskutuojama: Asmeninių finansų skiltyse masiškai dalinamasi bankų pasiūlymais, kuriuose 5 metų fiksuotos palūkanos (pvz., 3.72%) yra mažesnės arba lygios kintamoms (6 mėn. EURIBOR + gausi marža). Taip pat netrūksta asmeninių dilemų – tėvai spaudžia jaunuolius pirkti būstą tuoj pat („nes rinka tik kyla“), net jei patys jame negyvens.
Dominuojanti nuomonė: Pragmatiška, bet sutrikusi. Vartotojai nesupranta, kodėl bankai siūlo pigesnį „fiksą“, įtaria klastą siekiant „pririšti“ klientą prieš pat EURIBOR kritimą.
💡 Įžvalga ir globalus kontekstas:
Bankai nėra jūsų priešai (ar draugai) – jie tiesiog vertina Yield Curve (pajamingumo kreivę). Trumpalaikės palūkanos šiuo metu yra didesnės nei ilgalaikės (inverted yield curve). Tai atspindi globalią rinkų prognozę – ECB ir FED greitai (bent per artimiausius porą metų) turėtų pereiti prie palūkanų mažinimo ciklo. Bankai apsidraudžia tarptautinėse rinkose pigiau, todėl ir 5 metų fiksavimas kainuoja mažiau nei dabartinė momentinė („overnight“) skolinimosi kaina.
Tėvų spaudimas pirkti „nes viskas tik brangsta“ atspindi klasikinį FOMO (Fear Of Missing Out) emocinį elgesį. Istoriškai tokios bangos sutampa su rinkos viršūnėmis (nors Lietuvos NT rinka dėl ribotos pasiūlos ir atlyginimų kilimo išlieka stebėtinai atspari). Bankų maržos Lietuvoje po truputį susitraukė (bendruomenė džiaugiasi išsiderėjusi 1.4-1.5%), kas rodo išaugusią konkurenciją tarp komercinių bankų, ieškančių, kam „įdarbinti“ indėlių lėšas.
3. P2P „Aukso amžiaus“ pabaiga ir grįžimas prie grynųjų pinigų / Indėlių
Apie ką diskutuojama: Vartotojai atvirai skundžiasi P2P (tarpusavio skolinimo) platformų („EstateGuru“, „HeavyFinance“/„InSoil“) deklaruojamais fiktyviais pelnais. Statistikoje šviečia +16% grąža, bet realybėje kapitalas įšaldytas „default“ (nemokiose) paskolose, todėl reali grąža nulinė ar neigiama. Vietoj to ieškoma kreditų unijų (siūlančių 3.7%) arba neinvestuojamų pinigų laikymo „Trading 212“ su kasdienėmis palūkanomis.
Dominuojanti nuomonė: Griežtai negatyvi į didelės rizikos P2P, bet labai pozityvi link pinigų rinkos fondų (Money Market Funds) ir terminuotų indėlių.
💡 Įžvalga ir globalus kontekstas:
Tai klasikinis aukštų palūkanų normų aplinkos (High Interest Rate Environment) efektas. Kai dešimtmetį ECB laikė nulines ar neigiamas palūkanas, investuotojai desperatiškai ieškojo pajamingumo, priimdami neadekvačiai didelę riziką P2P platformose (ieškodami 10-12% grąžos NT vystymui platformose). Dabar, kai nerizikinga grąža (Risk-Free Rate, pvz., JAV vyriausybės obligacijos ar bankų indėliai) siekia 3.5-5.0%, rizikingi projektai tampa visiškai nepatrauklūs, o bet koks projektų vėlavimas suėda visus popierinius pelnus.
Tai visiškai pagrįstas realijos suvokimas, o ne hype’as. Investuotojai teisingai daro, migruodami į likvidesnius ir saugesnius pinigų įdarbinimo instrumentus („Trading 212“ palūkanos, unijos ar bankinės obligacijos) trumpalaikiams tikslams (pvz., automobiliui taupyti).
Savaitės išvada
Lietuvos mažmeninis investuotojas vizualiai evoliucionuoja: nuo emocinio „buy-to-let“ ir pavojingų P2P platformų fanatiko, jis tampa pragmatišku makro-investuotoju, skaičiuojančiu mokesčius, vertinančiu indėlių pajamingumą ir giliai analizuojančiu bazinių palūkanų (EURIBOR) tendencijas.
Patarimas kitai savaitei:
1. Artėjantis ECB posėdis: Atidžiai stebėkite infliacijos rodiklius ir komunikaciją. Dauguma signalų rodo, jog vasarą galime sulaukti pirmojo ECB palūkanų karpymo. Tai geras metas planuoti NT paskolų peržiūras, tačiau venkite FOMO („perku bet ką, nes brangsta“).
2. Likvidumo valdymas: Jeigu esate vienas iš tų, kuriam į sąskaitą netrukus „iškris“ dešimtys tūkstančių iš antros pakopos, nepadarykite pačios brangiausios klaidos – neleiskite gryniems stovėti infliacijos vėjyje. Tarsi tai būtų loterijos laimėjimas, sudarykite ilgalaikį investavimo planą globaliuose fonduose arba užfiksuokite nerasite šiandieninių ~3.5%+ garantuotų palūkanų trumpam laikui. Emocijas palikite socialiniams tinklams, o pinigus visada vertinkite raltionaliai.
Investavimas yra maratonas, ne sprintas. Sėkmingos savaitės rinkose!
