i-admin
Šią savaitę Lietuvos „Reddit“ investuotojų bendruomenėje netrūko aistrų: nuo naujo „Vanguard“ ETF fondo sukelto FOMO jausmo, iki egzistencinių dvejonių – ar parduoti namą ir viską merkti į „S&P 500“, o gal geriau investuoti į saulės elektrinę? Taip pat netilo kalbos apie pasenusius Lietuvos įstatymus, varančius investuotojus į užsienio platformas.
VGLA / VALL ETF bumas: ar jau laikas išduoti VWCE?
Apie ką diskutuojama: Rinkoje pasirodė naujas „Vanguard“ ETF fondas (VGLA/VALL), kuris iš esmės yra pigesnė kultinio VWCE alternatyva (apimanti ir small-caps). Nors fondas dar visai naujas, per savaitę jis jau surinko įspūdingus 300 mln. eurų. Bendruomenėje kilo didžiulis sujudimas: ar verta viską parduoti ir pereiti prie naujojo ETF vien dėl šiek tiek mažesnių mokesčių (TER)?
Nuomonės/Nuotaika: Bendruomenė pasidalijusi ir šiek tiek suerzinta. Viena pusė džiaugiasi atsiradusia konkurencija ir evoliucija Europos rinkoje. Kita pusė atvirai piktinasi, kad naujas produktas sugriovė „VWCE & chill“ ramybę. „Dabar kiekvieną mėnesį turėsiu galvot, ar jau dėt į VGLA, ar į VWCE“, – guodžiasi vienas vartotojas. Visgi racionalesni nariai ramina, kad skirtumas – tik apvalinimo paklaida, ir draskytis dėl kelių bazinių punktų neverta.
💡 Įžvalga ir globalus kontekstas:
- Ši diskusija puikiai atspindi pasaulinę ETF mokesčių spaudimo (fee compression) tendenciją. Tokie gigantai kaip „Amundi“ (su WEBN) ar „Vanguard“ nuožmiai kovoja dėl Europos investuotojų kapitalo, siūlydami vis pigesnius produktus.
- Ar bendruomenės hype’as pagrįstas? Nors mažesni mokesčiai ilguoju laikotarpiu prideda grąžos, bandymas nuolat „šokinėti“ tarp fondų sukuria mokestinių įvykių, komisinių išlaidų bei psichologinio nuovargio. Pasyvaus investavimo esmė – ramybė, tad bendruomenės nuogąstavimai dėl prarasto „chill“ faktoriaus yra visiškai racionalūs. Geriausia strategija – palikti senas investicijas ramybėje, o naujas kreipti ten, kur šiuo metu mokesčių ir platformos atžvilgiu patogiausia.
NT prieš S&P 500 ir AI burbulo baimės
Apie ką diskutuojama: Žmogus, turintis 500 tūkst. eurų kapitalą, svarsto parduoti savo namą, viską investuoti į S&P 500 (tikintis stabilios 7-10 % grąžos kasmet) ir tiesiog nuomotis būstą iš kitų. Kitas investuotojas kelia dar vieną klasikinę dilemą: ar nelaikyti nuomojamo NT tol, kol neva sprogs „AI (dirbtinio intelekto) burbulas“, ir tik tuomet pigiai pereiti į akcijų rinką.
Nuomonės/Nuotaika: Dominuoja labai kritiškas ir net kiek kandus, bet blaivinantis požiūris. Bendruomenė greitai nuleidžia svajotojus ant žemės: „su 7-10% grąža KIEKVIENAIS METAIS iš SP500 tai nebūčiau toks garantuotas“. Primenamas 2000-2010 m. „prarastasis dešimtmetis“, kai rinka trepsėjo vietoje. Dėl AI burbulo nuomonė dar aštresnė: „Niekas nežino, kada sprogs burbulas, o tie, kas vaidina, kad žino – meluoja.“
💡 Įžvalga ir globalus kontekstas:
- Pasaulinių rinkų kontekste ši dvejonių banga yra tiesioginė „Nvidia“ ir viso technologijų sektoriaus istorinio ralio pasekmė. Kai rinkos nuolat muša rekordus, nepatyrę investuotojai pradeda tikėtis metinės dviženklės grąžos kaip garantijos, o bandantys apsidrausti – desperatiškai ieško „rinkos viršūnės“.
- Bendruomenės perspėjimai yra 100% pagrįsti kietais faktais. Istorija negailestingai rodo, kad „market timing“ (bandymas atspėti rinkos kritimus) mažmeniniams investuotojams dažniausiai baigiasi prarastu pelnu ir ašaromis. Niekas negali nuspėti makroekonomikos žingsnių. Investuojant būtina kliautis Expected Value (laukiamąja verte) ir laiko horizontu, o ne spėlionėmis.
Alternatyvios investicijos: Ar saulės elektrinė geriau už VWCE?
Apie ką diskutuojama: žmogus pasidalino savo skaičiavimais: pasinaudojus APVA parama, jo investicija į saulės elektrinę ir kaupiklį (9 700 Eur) per kelerius metus sugeneravo 40% suminę grąžą, o metinė finansinė nauda siekia net ~24 %. Tai išprovokavo diskusiją, ar toks įrankis gali ir turėtų būti lyginamas su pasauliniais akcijų fondais.
Nuomonės/Nuotaika: Nors dalis sveikina autorių su puikiu optimizavimu, didžioji dalis reaguoja šmaikščiai ir pabrėžia metodologijos spragas. Cituojant įsimintiniausią komentarą: „Aš irgi pakeičiau dvaro pieną lidl pienu… Sutaupau apie 50 centų per pakelį. ROI 52% 😎“. Vartotojai taikliai pastebi, kad elektrinė yra nusidėvintis turtas (reikalaus priežiūros po X metų), kurio neparduosi, jei staiga prireiks grynųjų pinigų.
💡 Įžvalga ir globalus kontekstas:
- Europos žaliasis kursas, valstybių subsidijos bei infliacijos šuoliai po 2022 m. geopolitinių neramumų padarė energetinį savarankiškumą nepaprastai logišku sprendimu namų ūkiams.
- Nepaisant to, bendruomenės pašaipos yra teisingos iš makroekonominės pusės. Saulės elektrinė – tai puiki išlaidų mažinimo priemonė ir apsauga nuo infliacijos, tačiau ji nėra likvidus, sudėtines palūkanas (compound interest) generuojantis finansinis turtas. Lyginti sutaupytas elektros išlaidas su kapitalo prieaugiais iš bendrovių akcijų yra obuolių ir apelsinų lyginimas.
Straipsnis paruoštas apibendrinus pastarosios savaitės Lietuvos „Reddit“ diskusijų tendencijas.
